Tarptautinė plakatų kampanija "Faktai apie atominę energiją" Į namų puslapį          Å½iūrėti plakatų motyvus          Impressum     Akligatvis - atominė energija Urano užteks dar keletui deÅ¡imtmečių – o kas po to? Atominė energetika taip pat, kaip ir ribotais kiekiais turimų iÅ¡ žemės gaunamų kuro rūÅ¡ių deginimas, veda į akligatvį. Kadangi atominių jėgainių eksploatacijai būtinas uranas yra labai ribota žaliava. "Greitųjų neutronų briteriai", kurių dėka buvo tikimasi laiko prasme prailginti iÅ¡teklių naudojimą, dėl techninių bei ekonominių priežasčių nepasiteisino. Po keletos deÅ¡imtmečių atominės energetikos eksploatavimo, kuro atsargos baigsis. Kadangi greta urano iÅ¡teklių, jau galima numatyti ir naftos bei gamtinių dujų rezervų iÅ¡sėmimą, žmonijos energijos poreikiai ilgainiui gali būti tenkinami tik naudojant atsinaujinančias energijos rūÅ¡is bei efektyviai naudojant energiją. Apgaulė - atominė energija Atominė elektra nebūtina apsirūpinimui energija. Tam, kad pabrėžtų atominės energijos svarbą, atominės energetikos pramonė nuolatos apeliuoja į atominės energijos dalį elektros energijos gamyboje. Tačiau, pažvelgus į tai, kokia dalis pasauliniame energijos sunaudojime tenka atominei energijai paaiÅ¡kėja, jog atominė energija žmonijos energetinių poreikių tenkinime yra beveik bereikÅ¡mė. 2001 – siais metais atominėse jėgainėse pagamintai elektros energijai teko tik 2,3 procento pasaulinio elektros energijos suvartojimo. Atsinaujinančių energijos rūÅ¡ių indėlis į pasaulio apsirūpinimą energija jau dabar yra ženkliai svaresnis. Žmonija pilnai pajėgi atsisakyti nežymaus atominės energetikos indėlio. Atominių nelaimingų atsitikimų rizika, itin radioaktyvių atominių atliekų gamyba bei jų paÅ¡alinimui būtini kaÅ¡tai, jokiu būdu nėra adekvatūs menkam trumpalaikiam pelnui iÅ¡ gaunamos energijos. Atominė energija yra pavojinga ir nereikalinga. Rizikos technika - atominė energija Super avarijų rizika Europoje: 16 procentų Kiekvienoje atominėje elektrinėje dėl techninių nesklandumų ar žmogaus klaidų gali įvykti skaudi avarija, kurios metu į aplinką patektų dideli kiekiai radioaktyviųjų medžiagų. Pagal oficialią "Vokietijos atominių elektrinių fazės B studiją" ("Deutsche Risikostudie Kernkraftwerke - Phase B") Vokietijos atominėje elektrinėje, eksploatuojant ją apie 40 metų, su 0,1 procento tikimybe, gali įvykti super avarija. Europos Sąjungoje eksploatuojamos daugiau nei 150 atominių jėgainių. Super avarijos tikimybė Europoje yra 16 procentų. Tai atitinka tikimybę, iÅ¡ karto isridenti 6. Pasaulyje eksploatuojamos apie 440 atominių jėgainių. Tikimybė, jog per 40 metų pasaulyje įvyks super avarija yra 40 procetnų. Kaip parodė atominė katastrofa Černobilyje, super avarijos metu galima laukti daugeliuo deÅ¡imčių tūkstančių žuvusiųjų. Atliekų gamintoja – atominė energija Niekas nenori tokio palikimo Kiekviena atominė jėgainė, branduolio skaldymo būdu urano strypus, paverčia atominėmis atliekomis. Atominės atliekos, dėl jų skleidžiamo radioaktyvaus spinduliavimo, kelia grėsmingą pavojų žmonių gyvybei. Dėl tos priežasties, jos turi būti daugelį Å¡imtų tūkstantmečių būti izoliuotos nuo žmonių, gyvūnų bei augalų. Atominės jėgainės eksploatuojamos jau apie 50 metų, tačiau iki Å¡iol nėra žinoma, kaip galima saugiai palaidoti atomines atliekas. Niekur pasaulyje nėra nė vienos saugios itin radioaktyvių atliekų iÅ¡ atominių jėgainių utilizavimo galimybės. Trumpas atominės energijos panaudojimo laikotarpis palieka atomines atliekas kaip paveldimą naÅ¡tą ateičiai, siekiančiai beveik Žemės istorijos trukmės lygį. Jei pirmykÅ¡čiai žmonės būtų turėję atomines jėgaines, mes dar Å¡iandien būtumėm turėję saugoti jų atliekas. Bombų rizika – atominė energija Atominė energija skatina atominių ginklų plitimą Valstybės, per praėjusius deÅ¡imtmečius sukūrusios bei pagaminusios atomines bombas, pradžioje turėjo civilines atomines programas. Tačiau neretai civilinės programos tebuvo priedanga tikriesiems militaristiniams interesams maskuoti. Jos atvėrė toms valstybėms priėjimą prie atominių bombų kūrimui bei gamybai būtinų technologijų ir Know-how. Tai įrodo: atominių technologijų eksportas bei plėtimas ženkliai padidina atominių ginklų iÅ¡plitimo riziką. Klimato kenkėjas – atominė energija Atominė energija negali iÅ¡gelbėti klimato Atominė energetika pripažįsta, jog atominės elektrinės negali pakeisti anglies, alyvos bei dujų. Net tam, kad bent 10 procentų iÅ¡ žemės gaunamos energijos 2050 metais būtų galima pakeisti atomine elektros energija, reikėtų pastatyti iki 1000 naujų atominių jėgainių (Å¡iuo metu pasaulyje yra apie 440 atominių jėgainių). Å ių įrenginių statyba – jei tai apskritai būtų realizuotina – užtruktų daugelį deÅ¡imtmečių. Urano atsargos būtų greitai iÅ¡semtos. Net tarptautinė atominės energetikos organizacija IAEA pripažįsta, jog atominė energetika negalėtų būti pakankamai greitai iÅ¡vystyta tam, kad galėtų apriboti klimato pasikeitimus. Sprendimas yra kitoks: Įvairiausi pasaulio energetikos scenarijai rodo, jog klimato problemas galima spręsti tik atsinaujinančių energijos rūÅ¡ių pagalba, sąryÅ¡yje su efektyviomis bei taupiomis energetinėmis technologijomis. Menkas darbo vietų skaičius – atominė energija Darbo vietos? Vėjo energetikos sfera lenkia atominę energetiką! Atominė energija yra intensyvi kapitalo prasme – atsinaujinančios energijos rūÅ¡ys intensyvios darbo (vietų) prasme. Å is pavyzdys iÅ¡ Vokietijos demonstruoja: atominės energetikos ūkyje 2002-siais metais dirbo apie 30 000 žmonių. Palyginimui - vien tik vėjo energetikos srityje dirbo virÅ¡ 53 000 žmonių. Visa atsinaujinančių energijos rūÅ¡ių sfera jau užtikrino 120 000 darbo vietų, nežiūrint jos, kol kas dar nežymaus, indėlio į apsirūpinimą energija apskritai. Plėtojant atsinaujinančias energijos rūÅ¡is, kasdieną sukuriamos naujos darbo vietos. Pasaulio mastu, atsinaujinančių energijos rūÅ¡ių plėtojimo dėka, per keletą metų galėtų būti sukurti milijonai naujų darbo vietų. Alternatyvos atominei energijai 100% energijos iÅ¡ saulės, vėjo, vandens bei biomasės Vokietijos parlamentas 2002-siais pateikė energetikos scenarijų, pagal kurį iki 2050-tųjų metų visas Vokietijos apsirūpinimas energetiniais resursais gali būti realizuojamas per atsinaujinančias energijos rūÅ¡is. Tai, kas yra įmanoma Vokietijoje, Å¡alyje su nedidele teritorija, dideliu gyventojų bei energijos tankumu ir aukÅ¡tu pragyvenimo lygiu, įmanoma bet kur. Net energetikos ūkis pramonė pripažįsta, kad visame pasaulyje 2050-siais iÅ¡ atsinaujinančių energijos rūÅ¡ių gali būti pagaminta daugiau energijos, negu jos Å¡iandien suvartoja žmonija. Mūsų Žemės energijos poreikiai gali būti patenkinti naudojant saulės kolektorių ir saulės elektros energijos įrenginių, vėjo jėgainių, hidroelektrinių bei įvairiausių rūÅ¡ių biomasės naudojimo derinį. Be to tam, kad būtų apribotas pasaulio energijos poreikio augimas, būtina imti taikyti ekonomiÅ¡kas energetines technologijas. Spartus pasaulio soliarinės energijos ūkio vystymas yra svarbus žingsnis į karų dėl ribotais kiekiais turimų žaliavų, tokių kaip nafta, dujos bei uranas, iÅ¡vengimą. Sustabdyti atomines jėgaines.     Žiūrėti plakatų motyvus

Background Information (English) pdf    doc    rtf Hintergrundinformationen (Deutsch) pdf    doc    rtf       This "Nuclear Power Fact File" poster campaign is posted by   The German Afiliate of the International Physicians for the Prevention of Nuclear War (IPPNW)   and   EUROSOLAR The European Association for Renewable Energy

keywords: